Laukti pavasario...

Pakeliui į Kernavę

Tą kelią iš Vilniaus į Kernavę jau baigiu įsimylėti :)) Prieš akis atsiveria nuostabūs vaizdai: kalneliai, pakalnės, mažučiai miesteliai su nepaprasto grožio bažnyčiomis.
Čia Aukštaitijoje tikrai tokio grožio nėra :(

Pasibraidymai po Kernavę paskutinį liepos šeštadienį...

Kai gražų vasaros savaitgalį nesinori sėdėti namuose - tereikia sėsti į automobilį ir važiuoti :) Iš pradžių tikslas buvo Molėtai, bet išsiaiškinę, kad nei vienas nenori sėdėti prie ežero, o tiesiogine to žodžio prasme "pasikultūrinti", nusprendėme traukti į Kernavę! Ir tikrai nesigailėjome :) Diena pilna įspūdžių ir gerų emocijų.

P.S. Bevaikštant mums po piliakalnius, pastebėjome sklandantį ore "vėjasparnį". Jį pavadinsiu taip todėl, kad šis parasparnis neturėjo jokio varikliuko. Žmogus užlipdavo ant vieno piliakalnio ir pagavęs "gerą vėją" skrisdavo ant kito piliakalnio. Kadangi mes taip ilgai į jį spoksojome ir dar su fotoaparatu :), tai pakilęs į orą, ir praskridęs pro mus, jis net šūktelėjo: Hey hey! fotografuokit! ;)