pirmadienis, spalio 22, 2012

Storos turkiškos atostogos. I dalis

Atostogų idėjos prasidėjo dar vasaros viduryje nuo minčių apie Maljorką. Kelis mėnesius ištisai man bekalbant apie nerealias storas "all inclusive" atostogas šiltuose kraštuose, namiškiai pagaliau pritarė: važiuojam :) Kadangi storų atostogų kaina sezono pabaigoje daug mažesnė, tad nusprendėme išvykti spalį, kai Lietuvoje jau šalta, o ten dar pakankamai šilta vasara. Iššlifavus interneto pasiūlymus, nusprendėme nueiti į agentūrą ir štai - atostogų kryptis aiški - Turkija. Nepasakyčiau, kad degiau noru pamatyti šią šalį. Iš mano pirmojo penketuko vis dar neiškrenta Venecija, šiaurinės Italijos ežerai (Como, D'Iseo, Garda), Santorinio sala Graikijoje bei Petros miestas Jordanijoje. Jei anksčiau ir pagalvodavau apie Turkiją, visada turėdavau mintyse tik Alanijos regioną su šviesaus smėlio paplūdimiais. O dabar pasirinkome Kemerą su akmenuotais paplūdimiais ir mažu kaimeliu visiškai kvailu pavadinimu Goyniuk. Tiesiog kelionės kaina padėjo tašką ir nubraukė visas anksčiau regztas mintis. Paskui atsitokėjus pradėjau internete ieškoti informacijos apie gražias ir įdomias vietas aplinkui, kurių pasirodė ne tiek jau ir daug: Tahtali kalnas, esantis ~20km nuo mūsų viešbutuko ir visai šalia ~6km esantis Goynuk kanionas, apie kurį informacijos iš tikrųjų gan mažai.
Taigi ilgai lauktosios atostogos artėjo ir pagaliau mes visi dardam į aerouostą Vilniuje. Skrydis praeina gan greitai, nes nemiegoję visą naktį visi atsijungiame. Turkija mus pasitinka saule ir iš pažiūros nelabai kuo nuo kitų viduržemio šalių besiskiriančia augmenija. Su Tez Tour autobusu dardame link viešbučio, klausome gidės pasakojimų apie Turkiją ir spoksome per autobuso langus.


Pagaliau viešbutis - La Mer Art. Gauname geltonas apyrankes ir tampame pilnateisiais visos savaitės veltėdžiais:) Viešbučio aplinka gan graži -  labai didelė teritorija apsodinta įvairiausiais krūmais bei gėlėmis, 3 baseinai, vandens kalneliai, turkiškų pirčių kompleksas, keli restoranai ir žinoma paplūdimys su nerealiai mėlyna ir siaubingai sūria viduržiemio jūra.






Nusiviliame tik kambariais: baldai seni, vonios kraštai papelyję, kambariai vangiai tvarkomi net palikus po dolerį. Pasibaigus tualetiniam popieriui patys bėgame jo "žvejoti", išgirdę kaip kambarinės su vežimukais važiuoja pro šalį :( Sugadintą nuotaiką pataiso kokteiliukai, nuo kurių raibsta ir akys ir protas :D

P.S. Pilno niekaip nepavyko užfiksuoti :))

Maistas šiaip sau, nors jo kiekis suminkština ir mūsų širdis, tad ilgai nesispyrioję mėgaujamės ir juo visus 5 kartus per parą: pusryčiai, vėlyvi pusryčiai, pietūs, užkandžių valandėlės, vakarienė ir naktinė sriubytė :) sorry, pasirodo 6 kartai :) Širdyje džiaugiuosi, kad to gėrio turėsim tik savaitę, nes sustorėti ir prasigerti čia galima labai greitai.

šeštadienis, spalio 06, 2012

Išplauks...


Išplauks mano laivas išplauks
Nutols nuo manęs nutols
Jūra liks rami, rami...
Išplauks mano laivas išplauks
Nutols nuo manęs nutols
Mano mintys su juo, kelyje pasiliks...

penktadienis, spalio 05, 2012

Nepamačiau kaip prabėgo vasara... nors mano fotoblogas tinginiavo, aš tikrai turėjau darbingą vasarmetį :) Dabar kai viskas aprimo, nutariau atgaivinti ir prikelti iš tinginio miego savo blogą.








Čia keletas kadrų darytų su Helios M40 :)

trečiadienis, liepos 25, 2012

Noriu šuniuko!

Kai buvau maža, labai norėjau šuniuko. Na iki 10 metų aš jį ir turėjau:) Buvo kiemsargiukas, vardu Reksas. Paskui kai atsikraustėme į daugiabutį, laikyti šuniuko niekas neleido. Tad turėjome krūvą žiurkėnų ir žuvytes. Iki šiol maniau kad bute laikyti šuniuką vienas vargas ir gyvūnėlio kankinimas. Paskutiniu metu kai mano vaikis kasdien zyzia jog nori šuniuko, aš pati jo užsinorėjau :) Ne bet kokio, o prancūzų buldogiuko! Kai pradedi skaičiuoti pliusus ir minusus, iškart įsivaizduoju prisisiotus ir prikakotus šuniuko namus, apgraužtus baldus, ore skraidančius besišeriančio šunelio plaukus... bet už tai gauni besąlygišką draugystę ir superinį laiką praleistą su savo augintiniu :)


šeštadienis, birželio 23, 2012

ketvirtadienis, birželio 21, 2012

Kažkokios žolelės "fotosesija"

3 geras savaites neturėjau "Canon" fotoaparato rankose :( Buvau atidavusi valyti matricą. Seniai jau planavau tai padaryti, bet vis neprisiruošdavau. Per tas kelias savaites, teko paimti į rankas ir juostinį ir net muilinę. Na juostinis kaip juostinis, bet su muiline nebegalėčiau fotografuot. Skirtumas milžiniškas! Tikrai pasiilgau veidrodinio :)Na, o atgavus savo Canoną, negalėjau atsidžiaugti. Pasirodo dulkės daro tikrai didelį poveikį nuotraukų kokybei. Pabandymui padariau porą kažkokios žolelės kadrų ;)