Storos turkiškos atostogos. III dalis Goynuk kanjonas

Priešpaskutinę savo atostogų dieną susiruošiame į Goynuk kanjoną, esantį visai netoli  mūsų viešbučio, ~6km. Pasiekti kanjoną yra keletas būdų - eiti pėsčiomis, važiuoti taksi arba tartis su vietine kelionių agentūra.  Eiti pėsčiomis tolokai (laiko taupymo sumetimais neduokdie pavėluosim kuriam nors užkandos laikui:), kelionių agentūra užsiprašė po 10 dolerių 1 žmogui, kai tuo tarpu įėjimas į kanjoną kainuoja 3dolerius. Nusprendžiame važiuoti taksi. Nuo mūsų viešbučio iki kanjono taksistas užsiprašo 15 eurų, jei visam ratui - tai 45eurų (15 eurų už palaukimą ten). Taigi derybos prasideda:) Deramės kokį 10 minučių - nuderam iki 30 eurų. Kadangi derybos mūsų netenkina, numoję ranka leidžiamės link miestelio į vietinę agentūrą. Taksistas veja mus kokį 100 metrų vis šaukdamas sustokit ir siūlydamas dar mažesnę kainą. Mums įtikinamai purtant galvas ir aiškinant ne, jis dar kartą mus pasiveja taksi automobiliu ir pagaliau sutarta kaina 25 doleriai pirmyn ir atgal. Susėdę į taksi, mes dar bandome paaiškinti vairuotojui, kad pusę sumos mes atiduosim jam nuvažiavus, o pusę - tik tada, kai jis parveš mus atgal į viešbutį. Taksistas aiškiai mūsų nesupranta, ir bando laužyta anglų kalba pasakyti kad tikrai tik 25doleriai, ne daugiau. Pagaliau numojame į savo aiškinimus ranka ir sutariame tarpusavyje, kad nuvažiavę į kanjoną jam duosim tik pusę sumos. Štai kelios minutės ir mes jau ten:) Išsitraukus piniginę taksistas gestais parodo, kad jis čia mūsų lauks, dabar pinigų neims, o tik parvežus mus atgal. Taigi mūsų pačių susigalvota problema išsisprendžia savaime :) 

Ir štai jis - Goynuk kanjonas! Akys raibsta nuo aplink esančio grožio ♥ Kuo toliau, tuo vaizdai darosi gražesni. Gaila, kad pažadėjome taksistui sugrįžti po 3valandų :( Šiame kanjone reikia visos dienos - čia yra ir jauki kavinukė su itin patraukliomis kainomis ( kebabo porcija čia kainuoja ~7 dolerius, paskaičiavus kiek maistas kainuoja miestelio kavinėse, čia tikrai pigu), ir kas 300metrų pastatyti staliukai su suolais atsipūsti ir pasigrožėti vaizdais, taip pat galima papildomai išsinuomoti įrangą kopimui į kalną, leistis lynais padarytomis trasomis arba plaukti vandeniu iki paties gražiausio kanjono taško.

Ir štai prieiname gražiausią kanjono vietą... Išsekusi upė, kurią visą laiką matėme iš viršaus, čia virsta dideliu visiškai skaidraus vandens telkiniu. Visą kelią mano bendrakeleiviai šaipėsi iš mano sumanymo pasiimti į krepšį gumines paplūdimio šlepetes, dabar nutyla, kai aš į jas įsispyrusi brendu į vandenį. Pabraidyti basomis neįmanoma, nes dugnas pilnas įvairiausio dydžio ir formos akmenų, į kuriuos galima susižeisti kojas.

Vanduo tikrai ledinis, bet noras pabraidyti nugali viską :) Tokio skaidrumo vandens, iki šiol neteko matyti... Nuo kranto atrodo kad gylis vos iki blauzdų, tačiau pradėjus bristi, supranti, jog čia visiška apgaulė. Paėjėjus tolėliau tarp uolų vandens gylis siekia net 2 metrus. Pasigėrėję kanjonu, garsiai dūsaujame, kad turime jau grįžti prie mūsų laukiančio taksisto.

P.S. Kanjonas iš toli, nuo miestelio pusės.

Storos turkiškos atostogos. II dalis Tahtali kalnas

4 dienas beveik nekėlę kojos iš viešbučio (nėra ko norėti, kai aplink tiek maisto ir gėrimų for free), nutarėme prasimankštinti ir susiruošėme į Tahtali kalną (2365m), esantį ~20km nuo viešbučio. Vietinėje agentūroje nusipirkę bilietus (suaugusiam 50 dolerių, vaikui 25doleriai), po pietų pagaliau išvažiuojame.
Kelionė ilgai netrunka ir štai mes Tahtali kalno papėdėje. Čia atrandame ir Lietuvos vėliavą ♥

Funikulierius gan didelis ir modernus, talpina iki 80žmonių. Keliamės tik 10minučių skambant Shakiros dainoms ir grožimės kalnais. Gaila, kad stiklo atspindžiai pakankamai dideli, tad padarytos nuotraukos gaunasi niekinės, nes jose matosi daugiau pakeleivių siluetai, nei už stiklo esantys kalnai. Atsidarius durims pajuntame sklindantį šaltuką. Ant kalno būriuojasi keletas alpinistų apsirengusių žieminiais kostiumais. Atkeliavę iš +28 šilumos ant kalno stovime trumpais šortukais :) Nors ir turime lengvus megztinius, suvokiame, kad ilgiau 10 minučių tikrai netempsim. Paskubomis prabėgame Tahtali kalno viršūnėje įrengtą aikštelę. Vaizdas gražus, ir ypač dabar,  žiūrint į nuotraukas :))

Įėję į vidų randame fotografijos parodą. Mano džiaugsmas tikrai dvigubas :)

Apžiūrėjus parodą, vėl bandome iškišti nosį į lauką kokiai 10 minučių. Kol šviečia saulė ir nėra jokio vėjo, išbūti tą 10minučių nėra jau taip sudėtinga, bet tik saulei įlindus į debesį ir pakilus vėjeliui, pradedam svajoti apie žieminę striukę ir bent ilgus džinsus:)

Kalno viršūnėje turim 1,5val. Taigi laiko per akis. Kadangi pakankamai šalta -  nusileidžiame netgi pusvalandžiu anksčiau ir apžiūrime kalno papėdę.

Kalno papėdėje sutinkame keletą kalnų ožkų ir jas beganančius šunis.



Laikas praleistas tikrai neblogai. Grįžtant vaidiname patenkintus, nors puikiai suprantame jog tie įspūdžiai 50dolerių tikrai neverti.

Storos turkiškos atostogos. I dalis

Atostogų idėjos prasidėjo dar vasaros viduryje nuo minčių apie Maljorką. Kelis mėnesius ištisai man bekalbant apie nerealias storas "all inclusive" atostogas šiltuose kraštuose, namiškiai pagaliau pritarė: važiuojam :) Kadangi storų atostogų kaina sezono pabaigoje daug mažesnė, tad nusprendėme išvykti spalį, kai Lietuvoje jau šalta, o ten dar pakankamai šilta vasara. Iššlifavus interneto pasiūlymus, nusprendėme nueiti į agentūrą ir štai - atostogų kryptis aiški - Turkija. Nepasakyčiau, kad degiau noru pamatyti šią šalį. Iš mano pirmojo penketuko vis dar neiškrenta Venecija, šiaurinės Italijos ežerai (Como, D'Iseo, Garda), Santorinio sala Graikijoje bei Petros miestas Jordanijoje. Jei anksčiau ir pagalvodavau apie Turkiją, visada turėdavau mintyse tik Alanijos regioną su šviesaus smėlio paplūdimiais. O dabar pasirinkome Kemerą su akmenuotais paplūdimiais ir mažu kaimeliu visiškai kvailu pavadinimu Goyniuk. Tiesiog kelionės kaina padėjo tašką ir nubraukė visas anksčiau regztas mintis. Paskui atsitokėjus pradėjau internete ieškoti informacijos apie gražias ir įdomias vietas aplinkui, kurių pasirodė ne tiek jau ir daug: Tahtali kalnas, esantis ~20km nuo mūsų viešbutuko ir visai šalia ~6km esantis Goynuk kanionas, apie kurį informacijos iš tikrųjų gan mažai.
Taigi ilgai lauktosios atostogos artėjo ir pagaliau mes visi dardam į aerouostą Vilniuje. Skrydis praeina gan greitai, nes nemiegoję visą naktį visi atsijungiame. Turkija mus pasitinka saule ir iš pažiūros nelabai kuo nuo kitų viduržemio šalių besiskiriančia augmenija. Su Tez Tour autobusu dardame link viešbučio, klausome gidės pasakojimų apie Turkiją ir spoksome per autobuso langus.

Pagaliau viešbutis - La Mer Art. Gauname geltonas apyrankes ir tampame pilnateisiais visos savaitės veltėdžiais:) Viešbučio aplinka gan graži -  labai didelė teritorija apsodinta įvairiausiais krūmais bei gėlėmis, 3 baseinai, vandens kalneliai, turkiškų pirčių kompleksas, keli restoranai ir žinoma paplūdimys su nerealiai mėlyna ir siaubingai sūria viduržiemio jūra.

Nusiviliame tik kambariais: baldai seni, vonios kraštai papelyję, kambariai vangiai tvarkomi net palikus po dolerį. Pasibaigus tualetiniam popieriui patys bėgame jo "žvejoti", išgirdę kaip kambarinės su vežimukais važiuoja pro šalį :( Sugadintą nuotaiką pataiso kokteiliukai, nuo kurių raibsta ir akys ir protas :D

P.S. Pilno niekaip nepavyko užfiksuoti :))

Maistas šiaip sau, nors jo kiekis suminkština ir mūsų širdis, tad ilgai nesispyrioję mėgaujamės ir juo visus 5 kartus per parą: pusryčiai, vėlyvi pusryčiai, pietūs, užkandžių valandėlės, vakarienė ir naktinė sriubytė :) sorry, pasirodo 6 kartai :) Širdyje džiaugiuosi, kad to gėrio turėsim tik savaitę, nes sustorėti ir prasigerti čia galima labai greitai.

Išplauks...

Išplauks mano laivas išplauks

Nutols nuo manęs nutols

Jūra liks rami, rami...

Išplauks mano laivas išplauks

Nutols nuo manęs nutols

Mano mintys su juo, kelyje pasiliks...

Nepamačiau kaip prabėgo vasara... nors mano fotoblogas tinginiavo, aš tikrai turėjau darbingą vasarmetį :) Dabar kai viskas aprimo, nutariau atgaivinti ir prikelti iš tinginio miego savo blogą.

Čia keletas kadrų darytų su Helios M40 :)