Ilgesys

Aš taip laukiu kai sušils orai ir galėsiu pasiėmusi fotoaparatą šliaužioti pievomis ieškodama aguonos žiedo ar vakare bandydama pagauti saulėlydį. Kartais tas laukimas atrodo toks nepakeliamai sunkus nors vilku stauk... Tada atsidarau savo senų nuotraukų archyvą ir pradedu kapstinėtis šimtus kartų peržiūrėdama vis tas pačias ir tas pačias nuotraukas. Šį kartą radau rytinės rasos nusėtos pievos, nelyginant išbarstytų iš po nakties perlų, kelias foto. Esu pelėda ir rytais labai mėgstu pamiegot ilgiau, tad tokios nuotraukos pas mane retenybė:)